• GPF
  • Titulinis
  • GPF
  • Spausdinti
  • GPF

Open landscape Nr. LLI-306, Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones

2018-04-03 - 2020-04-02

Projektą Nr. LLI-306 „Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones“ įgyvendina Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija drauge su VšĮ Gamtos paveldo fondu, Biržų regioninio parko direkcija (visi trys Lietuva), visuomenine organizacija „Ezeru Zeme“, Gamtos apsaugos agentūra ir Viesitės savivaldybe (visi trys Latvija). Projektą iš dalies finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa, skirdama daugiau kaip 0,3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo bendrojo finansavimo lėšų. Projekto trukmė 24 mėn.

Projektas skirtas saugomose teritorijose esančių pelkių buveinių apsaugai ir tvarkymui. Pelkių buveinės yra vienos iš vertingiausių ekosistemų, kurioms kyla daugiausiai grėsmių dėl hidrologinio režimo pokyčių, nutrūkusio ūkinio naudojimo ir klimato kaitos sukelto apaugimo sumedėjusiais augalais. Pelkių buveinių ir jose esančių gamtinių vertybių mažėjimas vyksta ne tik Baltijos jūros regione, bet ir visoje Rytų bei Vidurio Europoje.

Pagrindinis projekto tikslas – padidinti gamtos išteklių tvarkymo ir biologinės įvairovės apsaugos efektyvumą ir veiksmų integraciją Latvijos ir Lietuvos pasienio regione, taikant skubias ir ilgalaikį poveikį turinčias atvirų pelkių buveinių tvarkymo priemones.

Inovatyvūs projekto sprendiniai apima bendrų pelkių buveinių tvarkymo metodų, priemonių ir sistemų paiešką taikant pažangius buveinių kartografavimo ir vertinimo metodus. Bus parengta vieninga ir integruota pelkių buveinių apsaugos, atkūrimo ir tvarkymo priemonių reikšmingumo vertinimo metodika, kuria galės naudotis tikslinės grupės ir visi suinteresuoti asmenys planuodami bei parinkdami tinkamiausius buveinių tvarkymo metodus ir juos įgyvendindami. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu įgytomis žiniomis bus dalijamasi su privačių pelkių plotų savininkais ir suinteresuotomis institucijomis organizuojant tvarkymo demonstracinius renginius. Projekto partneriai atstovauja skirtingas organizacijas, tarp kurių yra vietos savivaldos ir nacionalinės institucijos, saugomų teritorijų direkcijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Projekto trukmė: 2018-04-03 – 2020-04-02

ERPF finansavimas: 318 212,63 €

Projekto partneriai: Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija (LT), VšĮ Gamtos paveldo fondas (LT), Biržų regioninio parko direkcija (LT), Preili savivaldybė (LV), Gamtos apsaugos agentūra (LV), Viesitės savivaldybė (LV).

Projektą iš dalies finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

www.latlit.eu

www.europa.eu


Projekto rezultatai

1. Atvirų pelkių buveinių įvairovės, pasiskirstymo ir būklės įvertinimo pasirinktose Lietuvos saugomose teritorijose ataskaita

Extended summary "Report on open wetland habitats diversity, distribution and status assessment in LT and LV"

Biržų RP atvirų pelkių buveinių kartografavimo GIS duomenų bazė

Sartų RP atvirų pelkių buveinių kartografavimo GIS duomenų bazė

Biržų RP atvirų pelkių buveinių pasiskirstymo skaitmeninis žemėlapis

Sartų RP atvirų pelkių buveinių pasiskirstymo skaitmeninis žemėlapis

2. Atvirų pelkių buveinių kartografavimo metodų palyginimo ataskaita su išplėstine santrauka anglų kalba

3. Didelius plotus užimančių pelkių buveinių tvarkymo metodų, priemonių ir sistemų ataskaita su išplėstine santrauka anglų kalba

4. Mažus plotus užimančių pelkių buveinių tvarkymo metodų, priemonių ir sistemų ataskaita su santrauka anglų kalba

 

Viešinimo medžiaga

2018-09-08 straipsnis "Išsaugokime atviras pelkes!" savaitraštyje "Žaliasis pasaulis"

Projekto lankstinukas Nr. 1. „Purve iki ausų“

Projekto lankstinukas Nr. 2. „Gamtos įvairovė pelkėse“

 

Renginiai

1. Įvadinis projekto partnerių susitikimas

Sartų regioniniame parke 2018 m. gegužės 23-24 dienomis vyko įvadinis projekto „Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones“ (Open landscape, LLI-306) partnerių susitikimas, kurio metu buvo aptartos pagrindinės projekto veiklos ir jų įgyvendinimo būdai. Taip pat aptarta pelkių buveinių kartografavimo metodika, finansinės apskaitos ir komunikacijos ypatumai, viešųjų pirkimų klausimai, renginių organizavimas, ataskaitų teikimas. Pelkių tvarkymo priemonių taikymas aptartas išvykos metu į tvarkomą Ilgašilio pelkę.

Pasitarimo darbotvarkė



2. Darbinis pasitarimas

Sartų regioninio parko lankytojų centre 2019 m. gegužės 23 dieną įvyko projekto „Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones“ (LLI-306) darbinis pasitarimas, skirtas buveinių kartografavimo specialistams. Seminare dalyvavo daugiau nei 20 dalyvių ne tik iš projekto partnerių organizacijų, bet ir iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kaimyninių saugomų teritorijų (Anykščių, Biržų, Gražutės ir Labanoro regioninių parkų, Aukštaitijos nacionalinio parko) direkcijų, Latvijos gamtos apsaugos agentūros ir kitų institucijų. Seminaro metu buvo aptartos projekto metu naudotos EUNIS bei ES svarbos buveinių klasifikacijos, įvertinti pelkių buveinių kartografavimo ypatumai.

Pasitarimo darbotvarkė

   


3. Mokomasis seminaras vietos bendruomenėms

Rugsėjo 14 d. Sartų regioniniame parke, o rugsėjo 15 d. Gražutės regioniniame parke vyko mokomieji seminarai-žygiai vietos bendruomenėms, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Biologinės įvairovės išsaugojimas LV-LT pasienio regiono atvirose pelkių buveinėse taikant neatidėliotinas ir ilgalaikes tvarkymo priemones“ (Open landscape, LLI-306). Seminarų metu buvo pristatyta projekte numatytos svarbiausios veiklos, pelkių svarba, jų apsaugos ir tvarkymo priemonės. Aplankytos kelios įvairių tipų pelkės ir liūnai, šiose buveinėse stebėtos Europinės Svarbos rūšys – pelkinė uolaskėlė, žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, pūkuotoji apuokė. Aplankytose teritorijose šių rūšių populiacijos yra vienos iš didžiausių Lietuvoje.

Seminaro Gražutės regioniniame parke darbotvarkė

Seminaro Sartų regioniniame parke darbotvarkė


4. Patirties mainų kelionė

Įgyvendinant projektą „LLI-306 „CONSERVATION OF BIODIVERSITY IN OPEN WETLAND HABITATS OF THE LV-LT CROSS-BORDER REGION APPLYING URGENT AND LONG-TERM MANAGEMENT MEASURES, OPEN LANDSCAPE“ 2019 m. rugsėjo 23-25 dienomis vyko projekto partnerių patirties mainų kelionė, kurios metu buvo dalijamasi patirtimi apie pelkių buveinių tvarkymą ir išsaugojimą.
Pirmąją kelionės dieną lankėmės Cenu tyrelio pelkėje (Latvija). Šalia Cenu tyrelio pelkės iki šiol kasamos durpės, todėl vis dar intensyviai drenuojamas durpynas, kad būtų įmanoma durpių gavyba. Deja, kanalai ne tik nusausina durpyną, bet ir daro stiprų poveikį šalia esančiai Cenu tyrelio pelkės ekosistemai. Per Cenu tyrelio pelkę nutiestas medinis takas, kuris yra atviras lankytojams. Vietinis gidas atkreipė dėmesį, kad dėl didelio lankytojų srauto, kurie eina ne tik mediniu taku, bet ir šalia jo, nukenčia augalai ir visa pelkės ekosistema. Aptarėme, kad kiekvienu atveju būtina labai gerai apsvarstyti, ar verta iki pelkėje esančių ekologiniu ir biologinės įvairovės požiūriu svarbiausių vietų tiesti pažintinius takus, kuriais gali eiti neribojamas lankytojų srautas. Po Cenu tyrelio pelkės, aplankėme Kemerių pelkę ir ėjome jos pažintiniu taku.
Antrąją dieną lankėmės Kemerių pelkės (Latvija) tvarkymo vietose. Čia susipažinome su vykdomais kiminų ir kitų pelkėms būdingų augalų atsodinimo ir pelkės atkūrimo bandymais. Šioje pelkėje nuolat matuojamas vandens lygis ir intensyviai stebimas ekosistemos kitimas (gerėjimas, pablogėjimas). Apžiūrėjome šioje pelkėje įrengtas sausinamųjų kanalų užtvankas, kurioms panaudotos tik vietoje iškastos durpės.
Taip pat lankėmės prie Kanierio ežero, kuris pasižymi  labai gausia biologine įvairove. Aplink ežerą susidarančiose užpelkėjančiose vietose, aptinkamos retos rūšys, tokios kaip rusvasis vikšrenis, pajūrinis sotvaras, šakotoji ratainytė, raktažolė pelenėlė. Šioje teritorijoje sužinojome apie naujai pritaikomus gamtotvarkos metodus, siekiant išsaugoti jautrias rusvojo vikšrenio bendrijas, kurios yra jautrios kitų žolinių augalų konkurencijai. Šios bendrijos aptinkamos sunkiai prieinamuose Kanierio ežero pusiasaliuose, į kuriuos veda pažintinis takas nutiestas tiesiog ant ežero vandens. Siekiant išsaugoti šias rusvojo vikšrenio bendrijas, tenka pjauti ir šalinti visą žolinę augmeniją, tarp kurių auga ir šakotoji ratainytė, kuri taip pat yra reta rūšis, dėl to kilo diskusija, kuriai rūšiai svarbu teikti prioritetą išsaugojimui.
Kamanų gamtiniame rezervate (Lietuva) susipažinome su pelkės plynės išsaugojimo problemomis. Daugiau kaip prieš du dešimtmečius pelkėje buvo kertami sumedėję augalai ir deginami. Rezervato specialistai papasakojo apie įgytą patirtį ir pabrėžė, kad pušų ir beržų atsinaujinimas tvarkomuose plotuose yra labai intensyvus ir plynei išsaugoti reikia didelių darbo jėgos ir materialinių išteklių. Pelkėje taip pat susipažinome su įvairiais kanalų patvenkimo metodais ir medžiagomis.
Mūšos tyrelio pažintiniame take, gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinės pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų. Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo teritorijų sąrašą. Lankantis šioje pelkėje, aptarti dalinai eksploatuotų pelkių atkūrimo, išlikusių nenukastų dalių palankios būklės palaikymo ir apsaugos iššūkiai.
Trečią dieną lankėmės Pūsčios pelkėje (Lietuva). Išeksploatuotame Pūščios durpyne 2000 m. Lietuvos gamtos fondo iniciatyva pirmą kartą buvo pradėti hidrologinio režimo atkūrimo darbai – pastatyta 15 užtūrų ir patvenkti pelkės pakraščiu iškasti kanalai. 2018-2019 m. buvo atlikti pakartotiniai pelkės atkūrimo darbai pagal gamtotvarkos planą. Siekiant atkurti pelkines buveines, dalyje durpyno iškirsta sumedėjusi augalija, pagrindiniai grioviai pertverti plastikinėmis pertvaromis užpilant gruntu, surenkamieji grioviai pertverti natūralaus grunto patvankomis. Šiais darbais pavyko pakelti gruntinio vandens lygį, tačiau liko nedidelis jo nuotėkis dėl ankstesnės požeminės drenažo sistemos. Nebuvo rastas archyvinis drenažo sistemos  projektas, todėl sistema nebuvo visiškai neutralizuota. Nepaisant to, dalyje durpyno atsikuria pelkinės buveinės. Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą ima plūsti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tyrimais nustatyta, kad Pūščios pelkė išskiria 880 t CO₂ ekv./metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis važiuodamas aplink Žemę ties pusiauju 78 kartus. Atkūrus natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį, stabdomas durpių skaidymasis ir mažinamas klimato kaitą sukeliančių dujų skyrimasis į atmosferą.

Kelionės darbotvarkė - 1 diena

Kelionės darbotvarkė - 2 diena

Kelionės darbotvarkė - 3 diena



Ši informacija yra parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už informacijos turinį atsako VšĮ Gamtos paveldo fondas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad ji atspindi Europos Sąjungos nuomonę.



Atgal «

© 2009 Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas. Visos teisės saugomos.

sprendimas: IMODUS